Tai viena tų užtepėlių receptų, kurią galima gaminti tada, kai norisi kažko sodraus, komfortiško, sotaus, bet augalinio. Švelnus, kremiškas, su lengvu salstelėjimu iš morkų ir giliu grybų skoniu. Puikiai tinka ant skrudintos duonos, trapučių, daržovių lazdelių, falafelių ar kaip užkandis šventiniam stalui.

Jei pažvelgtume į vadinamąsias „Blue Zones“ - pasaulio vietas, kur gyvena daugiausia šimtamečių - visus juos vienija vienas labai paprastas dalykas. Jų kasdienėje mityboje dominuoja ankštiniai. Kalbinami šimtamečiai dažnai teigia, kad jie kasdien suvalgo ankštinių sriubos dubenį. Ankštiniai - tai supermaisto kategorija, ne kažkokie prabangūs papildai. Ši lęšių sriuba viena tų, kurią norisi virti vėl ir vėl. Nes ji paprasta, soti, pilna daržovių ir augalinių baltymų. O svarbi

Tai šiek tiek kitokia gvakamolės versija – dar sotesnė ir turtingesnė baltymais. Avokado kremiškumas čia susijungia su edamame pupelėmis, kurios suteikia daugiau maistinės vertės ir švelnią tekstūrą. Puikiai tinka prie tacos, budos dubenėlių, daržovių ar tiesiog ant skrudintos duonos.

Receptas įkvėptas koftų. Kofta - tai patiekalas, kilęs iš Artimųjų Rytų, Pietų Azijos ir Balkanų regionų. Tradiciškai gaminamas iš maltos mėsos, bet šie augaliniai kur kas palankesni sveikatai - pagaminti iš tofu. Šis receptas pasitarnaus jums tada, kai norisi kažko sotaus, baltymingo ir greitai pagaminamo. Jie kvapnūs, pilni prieskonių ir labai universalūs. Galima valgyti vienus su mėgstamu padažu arba įdėti į budos dubenėlį, salotas ar lavašą. Taip pat šie piršteliai patvir

Naminį augalinį pieną gaminu labai dažnai - jis švelnus, kremiškas ir be jokių nereikalingų priedų. Tokios sudėties parduotuvėje rasti gana sunku. Dažniausiai gaminimui renkuosi graikinius ir anakardžių riešutus, nes jų derinys suteikia labai malonų skonį ir kreminę tekstūrą. Vos keli ingredientai, kelios minutės darbo - ir turite šviežią, natūralų augalinį pieną arbatai, kokteiliams, košėms ar desertams.

Tai vienas tų receptų, kuris tiesiog privalo visada būti šaldytuve - vos keli ingredientai, kelios minutės gaminimo ir turi kvapnų, sodraus skonio pagardą, kuris tinka prie budos dubenėlių, salotų, makaronų, sriubų ar keptų daržovių. Be pieno, bet su visu tuo turtingu skoniu, kuris bet kurį patiekalą pakylėja iki aukštumų.

Šią sriubą prisimenu kaip vieną skaniausių, kurią darbo dienomis valgydavau Vilniuje – kai pietų metu norėdavosi kažko tikrai šildančio ir sotaus, keliaudavau į ajurvedinę kavinę gedo prospekte ir beveik visada rinkdavausi žirnių sriubą. Pastarosiomis savaitėmis, atšalus orams, vis apie ją galvojau, tad nusprendžiau atkurti namuose. Ir žinokit – gavosi tikrai labai panaši. Šildanti, soti, komfortiška – būtent tai, ko norisi šaltais žiemos vakarais.

Šį patiekalą gaminu tada, kai grįžtu super alkana ir noriu valgyti čia ir dabar. Be ilgo pasiruošimo, be planavimo – tik atidarai spinteles ir per kelias minutes lėkštėje turi sotų, baltymingą, jaukų maistą. Tikras išsigelbėjimas intensyviomis darbo dienomis!